- apmonijimas
- 2 ×apmõnijimas sm. (1); Q91, R77 → 2 apmonyti 2: Neesmu girdėjęs, kad alkanas taip pasiduotų apmonijimui, jog pasisakytų esąs sotus, nebenorįs valgyti, nors nieko nebūtų ragavęs Blv. Per apmõnijimą regėjimo žmonių darys, idant regėtųs tatai, ko nėr DP254. Burtinykai egipciokai teipajeg padarė savo apmonijimu BB2Moz7,11.
◊ akių̃ apmõnyjimas KI637 apgaulė, burtai.\ monijimas; apmonijimas; išmonijimas
Dictionary of the Lithuanian Language.
